Kavos pupelė – išties nuostabus gamtos kūrinys! Iš jos galima paruošti įvairiausių gardžių gėrimų: latę, kapučino, makiato, moką ir daugybę kitų, tereikia vaizduotės ir trupučio meistriškumo. Mažytė kukli pupelė visame pasaulyje įkvepia baristas sukurti vis naujų įdomių gėrimų. Štai keletas populiariausiųjų:
a. Juoda kava: ją galima paruošti keletu būdų: slėgti prancūziškame kavinuke, tiesiog plikyti puodelyje, virti itališkoje kavavirėje ir t.t. Kiekvienas metodas suteikia kavai šiek tiek kitokio skonio, skiriasi ir gėrimo stiprumas.
b. Espresso: Šiam gėrimui naudojama įprasta malta kava, tačiau apdorojama kitokiu būdu – naudojamas stiprus slėgis, kurio dėka išgaunamas nedidelis kiekis ypač koncentruotos espresso kavos. Paprastai taip paruošta kava pasižymi sodriu aromatu ir išraiškingu skoniu.
Netikėkite kai Jums sako, jog espresso kavoje kofeino yra daugiau nei juodoje. Kofeino kiekis kavoje priklauso nuo to, koks kiekis vandens turi patenka į ruošiamą kavą. Jei kiekis didesnis, kava bus labiau prisotinta kofeinu. Jei mažesnis vandens kiekis turės sąlytį su kava – kofeino bus ženkliai mažiau. Taigi dėl didelio vandens kiekio, sąveikaujančio su kava paruošimo metu, juodos kavos puodelyje kofeino rasime pastebimai daugiau.
c.Americano:kavos gurmanai dažnai sukritikuoja juodos kavos skonį. Jų teigimu ši kava pasižymi per dideliu kofeino kiekiu, bet ir prastu skoniu bei aromatu. Siekiantiems iš kavos gauti visą įmanomą naudą, specialistai ją ruošti Americano būdu, t.y. vietoj to, kad standartiškai iš karto plikyti didelį kavos kiekį, galima paruošti espresso kavos puodelį ar jų keletą ir užpilti pageidaujamu karšto vandens kiekiu. Tokiu būdu kava nepraranda savo skonio bei aromato ir galima mėgautis didesniu jos kiekiu.
Kavos poveikis sveikatai
Kava nepaliauja žadinti tyrėjų smalsumo, mokslininkai vis nesutaria – naudinga ar žalinga gerti kavą. Daugiausia tyrinėtojų dėmesio tenka kofeinui – natūraliai kavoje esančiai aktyviajai medžiagai, pasižyminčiai stimuliuojamuoju poveikiu. Kofeinas laikinai sumažina nuovargio jausmą, padeda sukaupti dėmesį, suteikia energijos, slopina alkį bei troškulį. Manoma, kad prie jo priprantama – todėl, reguliariai gerdami kavą, ilgainiui be jos sunkiai įsivaizduojame savo dieną. Beje – kofeino aptinkama ne tik kavoje, bet ir kakavos pupelėse bei arbatos lapuose, tiesa, arbatoje ar, tarkime, šokolado plytelėje, jo gerokai mažiau nei kavos puodelyje.
Taigi – kurie mokslininkai vis dėlto pateikia svaresnių argumentų – ginantys kavą, ar tvirtinantys, jog ji kenksminga? Tyrimai vyksta nuolat, ir nuolat atrandama naujų faktų, paneigiamos senos teorijos ir tikrinamos naujos.
Kai kurių tyrimų duomenimis, kava mažina riziką susirgti tam tikrų tipų vėžiu (krūties, prostatos ir kt.), antrojo tipo diabetu, Parkinsono liga bei širdies ir kraujagyslių ligomis. Kita vertus, kavos vartojimas siejamas su nemiga, neigiamu poveikiu vaisiui ankstyvuoju nėštumo periodu, galimu nervingumu, perdėtu dirglumu. Taip pat teigiama, kad kava mažina organizmo gebėjimą iš maisto pasisavinti geležį bei kalcį. Svarbu žinoti ir tai, kad kava skatina šlapimo išsiskyrimą, ne veltui Italijoje espresso dažnai patiekiame su stikline vandens – taip kompensuojamas skysčių netekimas. Nepamirškite, jei negalite atsispirti kavai, atstatykite skysčių kiekį organizme nuolatos gurkšnodami vandenį. Papildoma motyvaciją gali tapti stilinga gertuvė, kurią tiesiog norėsis išsitraukti iš rankinės ir pasirodyti aplinkiniams.
